cats

No one saves you, you have to do it yourself

Atsiverčiau čia naują lapą, ir prisiminiau, ko vis tik ėjau į pinterestą, ogi norėjau pasikeisti desktopą, ta proga, kad jau jį susitvarkiau (reliai išsivaliau šiukšlių dėžę ir visus katalogus sukišau į vieną folderį, tiek ir tos tvarkos), nes labai mėgstu, kai ekranas būna tuščias, na ok, kelios ikonėlės, tokios kaip šiukšlių dėžė gali būti.

Anyways šiandien lauke lyja, šlapia, pučia piktas jūrų vėjas, bet čia viduj šilta ir sausa, tai nesiskundžiu.

Ech, pamiršau, ką norėjau parašyti. Aha, norėjau jums parodyti neseniai atrastą FB page, kuris labai atitinka tokios niūrios dienos nuotaiką (arba mano gyvenimo):

NO ONE SAVES YOU

Tags: , ,
MEMe

Saturdays come and go

Pagal mano virtuvėje kabantį kalendorių šeštadienis turėjo būti nekokia diena - mėnulio užtemimas, ir šiaip. Iš lovos išsikrapštėm tik apie 2 turbūt, taip tingėjosi ką nors veikti. Julius vakare turėjo važiuoti su bendradarbiais boulingo žaisti, o aš į protmūšį. Bėda, kad mes buvom nusižiūrėję du protmūšius tą pačią dieną, tam pačiam bare, vienas po kito. Buvau įsitikinus, kad nusprendėm eiti į tą, kuris prasideda 19 val. Tai sėdžiu sau ramiai prie kompo su pižama, arbatą gurkšnoju, ir maždaug 15.50 rašo Inga, klausia, ar jau pakeliui. Galvoju, jau visai jai laikas susimaišė, ar ką, taigi dar trys valandos. Dėl visa ko atsidarau eventą ir shitshitshit, nu taigi 16 val. prasideda. Staigiai apsirengiau bele ką, ir nubėgau į stotelę, tai spėjau į antą turą.

Anyways, mums labai nesisekė, nežinojom nei Donaldos, nei kitų, ir likom paskutinės. Ta proga, kad namie turėjau žalių 9, ir šiaip laisvas plotas, pakviečiau visus pas save. Važiavo tik Inga su Erika, dar Jūratę prikalbinau, bet buvo linksma. Realiai, tai net gerai nepamenu, ką veikėm ir kalbėjom, tik prisimenu, kad du kartus į parduotuvę ėjom, ir kad pirkom dešrą. Ir laikas žiauriai greit prabėgo, staiga susivokėm, kad nebevažiuoja jau ir naktiniai autobusai (nu ko norėt, jei paskutinis 2 val. išvažiuoja, tai argi galima sakyti, kad visą naktį? Jei nespėjai, tai normalu laukti 4 val. po to??). Jūratė išsikvietė taksą, o I & E liko nakvoti. Vis dariau ir dariau arbatą prie žalių, grįžo ir Julius, atnešė pusę kebabo, kurio mums trims kaip tik užteko. Šiaip ne taip užmigom ir atsikėlėm jau po 12 sekmadienį.

Beje, pakeičiau blogo dizainą kažkiek, bet vis tiek nesu iki glao juo patenkinta, ieškosiu toliau.

MEMe

Paterson

Penktadienį Julių nusitempiau į "Patersono" premijerą Pasakoj. Labai mėgstu Jim Yarmusch, tai stengiuosi visus jo filmus pažiūrėti kine. Patiko ir šį kartą. Patersonas gyvena Paterson mieste, dirba autobuso vairuotoju, o radęs laisvą minutę rašo eilėraščius aie viską. Pvz, apie degtukus. Gyvena su kūrybinga mergina, kuri turi daug svajonių, ir visas jas stengiasi įgyvendinti (kepa keksiukus, kuria interjerą, mokosi groti gitara ir pan.), taip pat jie turi juokingą šuniuką. Šiaip filme veiksmo nėra daug, bet tame ir yra smagumas, nes net ir paprastas gyvenimas, kai kiekvieną dieną veiki tuos pačius dalykus, nebūtinai turi būti nuobodus. Žodžiu, rekomenduoju pažiūrėti. Patersoną vaidina Adamas iš Girls (o, prisiminiau, berods vakar turėjo prasidėti naujas sezonas, reikės eiti žiūrėti). Ai, dar jis pasirodė ir naujam Star Wars'ų filme.

  • Current Music: The Killers
MEMe

Įvairenybės

Paskutiniu metu ir vėl pradėjau klausyti Placebo, kažkaip grįžo man jie, nžn, gal senstu. Vienu metu visiškai nebegalėjau klausytis, o dabar vėl sugrįžo tas jausmas, vėl jaučiu muziką. Šiemet tiek daug gerų koncertų Lietuvoj, skaičiau, kad netgi King of Leon atvažiuos, bet aš tottaly broke, nepamenu, ar kada buvau taip dasivarius. Nors uždirbu daugiau, negu bet kada, bet deja nepakankamai. Kainos auga žymiai greičiau, negu atlyginimas, ir sėdint darbe dažnai tenka mąstyti, iš kur gauti pinigų. Tų 8 val. per dieną ryškiai per mažai, kad galėtum gyventi, kaip nori. Užtenka tik užkaišiot skyles, kad turėtum kur gyventi, kad neatjungtų telefono, elektros, interneto ir kad galėtum nusipirkti talonėlių.  Nors tiems jau nebelabai ir lieka.

Neseniai sapnavau košmarą, kad gyvenu su tėvais. Ne tai, kad su jais, tiesiog sapne pasimečiau, nebesuvokiau, kuriame aš ča bute gyvenu, tėvų, ar sesės, ir buvo baisu. Atsibudus lengviau atsikvėpiau, kai supratau, kad neee, aš savo namuose. Ne savo aišku, bet ir ne jų. Keista, kaip sapnuose viskas relistiška, kažkada sapnavau, kad juk tėvai turi dar vieną butą, apie kurį visi pamiršę, kodėl gi aš ten negalėčiau gyventi. I taip realistiška, kad pabudusi beveik aptikėjau, kad tikrai yra tas butas, tik visi apie jį pamiršo. Kažkaipreikia tikratyti šitais košmarais.

Nėra viskas taip blogai, kaip rašau, iš tiesų kažkaip verčiamės. Aišku, nereikėjo vakar H&M'e pirkti tos pataynės su žvaigždutėm, bet ji buvo tokia graži! Kas nenorėtų miegoti po žvaigždėm. O be to, Sandra iš Niotillfem tokią pačią turi. Žinau, čia pats blogiausias argumentas, kokį tik galėjau sumąstyti, bet anyways, labai norėjau tos patalynės, ir prižadu daugiau patalynių šiemet nebepirkti.

Turbūt labiau nereikėjo pirkti tų Irregular choice batų iš Vinted, su kuriais neaišku ar paeisiu, ir neaišku, ar iš viso turėsiu kur su jais eiti. Bet jie kainavo tik 9 eur su siuntimu...

Anyways, padaryta kas padaryta, faktas vienas aiškus yra, kad aš ir pinigai tai visiškai ne draugai.

Tags: ,
MEMe

By order of the Peaky fuckin Blinders



Nesniai atradau (per serialų quizą beje) labai fainą serialą, aišku, jau visą ir sužiūrėjau ir baisiausiai laukiu naujo sezono, kuris panašu bus tik 2018 metais, Peaky Blinders. Nepriekaištinga muzika: Nick Cave, Jack White, The Kills ir t.t. ir pan., spotify rasit ne vieną grojaraštį. Ko verta jau vien teminė daina - Red right hand (Nick Cave, be abejo) O koks gražus pagrindinis veikėjas! Tos jo mėlyyyynos akys ir prislopintas balsas. Žodžiu, bėkit žiūrėti, geriau jau vieną kartą pamatyti, negu perskaityti. Čia šiek tiek vaizdų:

šiaip veiksmas vyksta praeityje, o Peaky Blinders tai tokia kaip ir grupuotė, šeimos verslas. Ai, žodž, tingiu pasakot, pasigūglinkit jei įdomu.

But I warn you, I will break your heart.

Uhh, just can't get enough. Nu paskutinis jau, promise.

Ok ok, labanaktis jau.

*Fotkių source turėtumėt matyt paspaudę ant fotkių, jei viską teisingai padariau.

  • Current Location: Lova
  • Current Mood: nice
  • Current Music: Placebo
MEMe

Sundy mundy

Šį savaitgalį vyko H&M ir Uber iniciatyva, kuria aš labai sėkmingai pasinaudojau, nes jau seniai reikėjo sutvarkyti drabužius, bet vis tingėjau, tai čia buvo geras spyris į užpakalį. Penktadienį iškračiau abi spintas ir pririnkau 4 maišus rūbų, kurie jau nebedžiugina. Buvo užėjus Jūratė, tai kažką jai atidaviau, o sesė vakar irgi išsirinko kelis daiktus. Tai šian šiaip ne taip išsikviečiau uberį ir gavau 8 nuolaidų kuponus, 10 %. Dar galvoju įsisukti į Juliaus spintos dalį ir pririnkti dar kokį maišelį, skaičiau, kad kitą savaitę ir parduotuvėse už maišą duos 2 kuponus.

Vakar Dalia pasikvietė pas save prisiminti Liverpool musik quizų (baras nuo šiemet užsidarė), ir sužaisti dar kartą. Nes baras tai ne vieta, o žmonės. Buvo laba smagu ir grįžau tik su naktiniu autobusu, nors prieš tai planavau dar važiuoti pas Jurgą/Igną, kurie kvietė atšvęsti kinų naujų metų. Bet kažkaip buvo linksma, o tikslaus maršruto nesusižiūrėjau, tai nebesikankinau.

Keista, kaip greitai bėga laikas, savaitgaliai praskrieja nesuvokiamu greičiu. Ką tik buvo penktadienis, o jau 9 vakaro, sekmadienis, ir rytoj vėl opapa į darbą.

Ech, whatever.

MEMe

Buvau kirpykloj


  • Prieš kalėdas buvau kirpykloj, tai nžn, ar čia kas nors matosi, o ir skirtumas turbūt nelabai ryškus, bet anyways, nusidažiau plaukus. Kirpykloj praleidau 3 valandas, nes paskutinį kartą buvau nusidažius tamsesne spalva, galvojau, gal atsiauginti tikrus plaukus, bet persigalvojau. Tai vat, dėl to nusidažymo pasidarė toks negražus tamsus brūkšnys, kurį kirpėja bandė išplauti su kažkokiais milteliais. Lyg ir pavyko. Už tai suplojau 45 eur. Aišku, daug pigiau ir nesitikėjau su savo gaurais, žinojau, kad išeis dvigubai daugiau dažų negu žmogui su standartiniais plaukais. Bet ech, tik vieną kartą metuose juk.



moon

Life lately

Tai dabar žinokit turiu visko tiek daug pasakyti, atrodo, kad kalbu su seniai matytu draugu. Ketvirtadienį man išrovė protinį dantį, pirmą kartą gyvenime! Taip, pasirodo, aš juos visus turiu, o šitas jau ir prakiurti sugebėjo. Tai buvo ne taip baisu, kaip maniau. Dabar man aišku paranoja, kad į to danties vietoje atsiradusią skylę prilys visokio maisto, ir jis ten supus, nu bet ką padarysi, poryt eisiu, kad ištrauktų siūlus, tai gal ištrauks ir maistą..

Dar šiandien pagaliau pažiūrėjau Interstellar (brolis DVD paskolino turbūt prieš 2 metus kokius, pagalvojo, kad aš jį pamečiau, ir jau nusipirko kitą... bad sister), tai dabar mąstau, ar norėčiau skristi į kitą planetą gyventi. Aišku, norėčiau, jei čia žemėj jau viskam amen būtu, apokalipsė ir visa kita. Tada be abejonių bėgčiau į kosminį laivą, visus pakeliui išstumdydama. Vis tiek norisi pažiūrėti savo gyvenimą iki galo, kuo daugiau visko pamatyti, kas ten toliau bus. Gal net norėčiau gyventi ateityje, po kokio 100 metų, būtų labai įdomu pažiūrėti, kas tada vyks. Bet labiausiai bijau, kad nieko nebus, kad visus bus iššaudę ISIS, o pasaulis virs kažkokiu košmarišku sapnu. Tai dar džiaugiuosi, kad gyvenu dabar, ir tai mąstau, ar jau nereikėtų kažkur bėgti iš Europos (kurią labai myliu, bet gyventi noriu labiau).

Tai štai kokios vakaro mintys. Turbūt jau reikia eit miego, nes ryt planuoju keltis 4.30 val.

MEMe

Aš ir vėl čia

Panašu, kad aš niekada neišsikraustysiu iš čia, nu nesugebu rašyti blogo kitur, nemoku pradėti iš naujo. Buvau susikūrus pernai naują, netgi nuo sausio 1 berods, bet paskui ištiko egzistencinis liūdesys ir viską ištryniau lauk, dabar gal jau gaila šiek tiek, nu bet ką ištrynei tai ištrynei, aišku, internete niekas nedingsta, bet too lazy to look how to.

Tai va, praslinko ištisi metai, o mano nykios problemos velkasi iš paskos. Ir vėl prižadėjau sau, kad tikrai jau taupysiu, nu ok ok, nuo vasario, nes dabar jau nebėra ko taupyti. Vis dar dirbu tam pačiam darbe. Tiesa, gyvenu kitoje vietoje, nebežinau, kada čia paskutinį kartą rašiau, tai ar pasakojau, ar ne.

Nuomojamės butą netoli mano tėvų namų, ir keista, bet čia jaučiuosi žymiai geriau, negu kai gyvenom mamoms/sesės bute. Gal todėl, kad nebesijaučiu nieko skolinga nei sesei, nei mamai, nei dar kam nors. Tikrai, visiškai nebesijaučiu esanti jiems visiems ką nors skolinga, nes nieko neprašau iš jų, o už visą kitą man atrodo jiems atidaviau su kaupu, dar praeityje, manau, kad atsiskaitę mes. Tai gal jau ne viskas taip ir blogai, gal vis tik einu į priekį, nors ir labai mažais žingsniais. Aišku, norėčiau turėti ką nors savo, kas neėstų pusės mano atlyginimo kas mėnesį, bet kok kas ir tai pasiekimas.

Žodžiu, panašu, kad sau pačiai netikėtai grįžau, o gal ir pasiliksiu, tai kas, kad usernameas nepatinka, o ir visas livejournal panašu, kad miręs, bet sakau, nemoku kitur rašyti..

  • Current Location: Lova
Tags: ,
cats

(no subject)

Vis dar sėdžiu namie, vis dar nepasiekiu savo galvos su kaire ranka, vis dar negaliu jos ištiesti. Už tai pradėjau žiūrėti dr. House ir dabar vis nusistatau sau įvairių diagnozių. Erzina, kad lyg ir jaučiu tas vielas rankoje. Ir pamačiusi kieno nors rankas fotkėse pagalvoju, nu va, jų normalios rankos, o mano ne. Ir liks randas nemažas. /net galvojau, kad gal reikės tatoo pasidaryt. tik nesugalvoju jokios, kuri gražiai atrodytų ant alkūnės. anyways, ryt vėl einu pas chirurgą, kurio net bijau šiek tiek, nes praeitą kartą burbėjo, kad nepakankamai mankštinu ranką. o prieš tai jis man nesakė, kad ją reikia mankštinti. ir niekas neparodė kaip ją mankštinti ir kiek laiko. Nu tai paskui grįžus namo bandžiau visaip lankstyti, bet bijau, kad kažką ne taip prilanksčiau, nes tada ir pradėjau jausti tas vielas. Ir dar mažojo piršto nervas niekaip neatsistato, toks jausmas, kad jis nudegintas. Et, bet nėr ko čia skųstis, juk va, rašau su ta lūžusia ranka. Tai kas, kad dar negalou pati išsiplauti galvos, o apsirenkti užtrunka trigubai ilgiau nei normaliems žmonėms. nereikia norėti viko iš karto, sakė man seselė ligoninėj. Bet taip norisi...
Ir labai nusibodo namie sėdėti.
MEMe

Hospital beds




Sveiki, rašau dabar iš lovos, nes idiotiškai susilaužiau ranką. Nu net negaliu pasakyti, kad idiotiškai, nes nugriuvau lygioj vietoj, eidama į darbą, prisiekiu, nesiklausiau muzikos, nebuvau su ausinėm ir netgi labai neskubėjau (nors kitiems mano įprastas ėjimo greitis primena bėgimą...), žodžiu dėjau koją ant sniego, po kuriuo pasirodo niekšingai slėpėsi ledas, ir bum, aš jau guliu ant žemės, ir viską taip skauda, kad net išleidau kažkokį nepasitenkinimo garsą, ir kilo mintis dar šiek tiek pagulėti, bet atsistojau. Kažkaip žiauriai skauda ranką, ir nesusilenkia, px, varau į darbą, ten pažiūrėsiu, kas nutiko,  gal ir praeis iki tol skausmas. Paėjau gal 5 žingsnius, šūdas, tikrai nedaeisiu iki darbo, einu namo (viskas įvyko kokie 300 metrų nuo namų). Apsiverkus surenku kodą, Julius nustebęs atidaro duris, nugriuvau ir žiauriai skauda ranką, verkiu. Julius pažadina pusbrolį, tas apsimiegojęs atvaro mašiną ir nuveža mane į Lazdynus. Ten sulaukiu eilės, gydytojas bando apčiupinėt ranką, aš net atsistoju nuo kėdės iš skausmo, tai nusiunčia peršviesti. bendrom jėgom su seselėm, užkeliam ranką ir datempiam iki tos vietos, kur jau galėtų šviest. Po to grįžtu pas gydytoją, tas pamatęs fotkes iš karto "paguodžia", kad lūžis labai blogas, ir kad geros alkūnės nebeturėsiu. Nu neturėsiu tai neturėsiu, ką jau čia.
Duoda man lovą ir liepia laukti operacijos. Žo, labai tingiu pasakoti, bet pabaigoje man prapjovė alkūnę, prisukinėjo ten vielų ir dabar turiu mini atostogas.
Sėdžiu ir riju mandarinus, ir mąstau, kad jau antrą sausį iš eilės man taip nesiseka. Pernai gavau uždegimą kažkokio limpfmazgio. Dabar galvoju, kodėl sausis. Ir ką blogai darau.

Anyways, atėjo nemažai žmonių aplankyti, prinešė saldainių ir vaisių ir gėlių, tai gal nepasmerkta dar aš.
cats

We could list all the good things and list all the bad things


We could list all the good things and list all the bad things
But if we're all just vibration
What difference does it make?

Nusipirkau bilietą į Yann Tiersen koncertą, ir labai dėl to patenkinta :)
Šita labai labai:


Nu ir visos visos kitos. Dar labai noriu į Kusturicą, bet tenka rinktis.
Bet kaip keista, pamenu, kaip prieš daug metų (jau turbūt daugiau nei prieš 10..) Goda man davė kelis kompaktus, tar jų buvo ir Yann Tiersen, bei Kusturicos filmo Katytė juoda katinas baltas soundtrekas, nu ir dabar jie abu atsivelka pas mus, net į tą pačią areną, kuri beje visai netoli man nuo namų. Is it the past trying to catch me? The future will show. Ir nusprendžiau nerašyt neigiamų dalykų.

cats

Ir vėl apie knygas

Kažkaip 2013 buvau atradus elektronines knygas, bet perskaičiau kelias, ir užmiršau. Šiemet, tiksliau, prieš kokus porą mėnesių vėl netyčia jas atradau. Visiškai netyčia, nes googlas pasiūlė kažkokį savo naują readerį, ar kažką ten, o aš bvau Druskininkuose, pas Juliaus brolio šeimą svečiuose ir kažkaip vienu metu neturėdama ką veikti pasižiūrėjau, kokias knygas jie ten siūlo. Kaip tik užmačiau autorių, apie kurį skaičiau kažkokiam bloge, ir galvojau, kad reikės kada nors pakaityti jo kažką. Tas autorius John Green, ir važiuodama namo pradėjau skaityti net dvi jo knygas, "Paper Towns" ir "Let it snow". Tiesa, pastaroji ne visai jo, ją parašė trys skirtingi autoriai, tai trys istorijos, kurias jungia veikėjai ir vieta. Žodž, ta pati istorija, tik kiekvieną dalį rašo vis kitas aurtorius, vis iš kito veikėjo perspektyvos. Tai va, važiuodama perskaičiau abiejų knygų pavyzdžius, kurie buvo įdėti į tą skaityklę. Labai įtraukė, grįžus namo dar tą patį vakarą susiradau e versijas ir įsimečiau į telefoną.


Juokingiausia, kad toje knygoje, "Let it Snow", pradžioj pasakojama, kaip mergina važiuoja traukiniu per pūgą, ir jis staiga sustoja, nes nebegali pravažiuoti toliau. Ir maždaug tuo pat metu sprogo mūsų autobuso oro pagalvė, šiek tiek pasikratėm, kol vairuotojas davažiavo padoresnę aikštelę, o po to kokią valandą laukėm kito autobuso.
Šiaip smagu buvo. Ai, o šitas autorius, John Green, turbūt jo knygos labiau skirtos paaugliams, bet man nerūpi, kaip sakoma, širdyje amžinai 18.
Tai esmė viso šito mano posto buvo ta, kad ir vėl pradėjau skaityti elektronines knygas, labai patogu, kai važiuoju į pilatesą, ar lieku darbe per pietus, visada galiu skaityti knygą, net jei tamsu. Šiaip naudoju Aldiko book reader appsą, nžn, geras jis, ar ne, man visai patogus.
Ai, dar, prisijungiau prie internetinės knygų skaitytojų sveitainės, goodreads.

Tags: ,