Vakar eilinį kartą pašvaisčiau pinigus, tai dabar mąstau, kaip čia susiimti ir įsikalti, kad nereikia man nieko. Man reikia dvirčio, bet šitokiais tempais niekada jam nesutaupysiu. arba tada reikia laukti, kol jis man nukris iš kur nors. Nes aš beveik niekad niekam nesugebu susitaupyti, viskas man iš kažkur nukrenta.
Vat fotiką gavau dovanų, telefoną davė bitė, kompą pasiėmiau irgi iš bitės. Planšetę padovanojo. Žodžiu, aš pradedu taupyti, bet tada kažką pamatau ir man automatiškai įsijungia kvailas mygtukas, sakantis, kad gyvenu dabar, o ne rytoj, ir kad gal pakliūsiu po mašina, o dabar juk labai džiugintų mane ta knyga, batai, viskio butelis ar dar koks šūdas.
Tai va. Vienintelė išvada yra ta, kad neturiu valios ir taupyti nesugebu. Bet tai ir taip šitą žinau.

Tai va, dabar man labai baisu, kai nebeturiu studento pažymėjimo, negaliu pasipildyti nuolatinio už 22 lt ir važinėti į visas puses kiek man reikia. Tai va, todėl ir noriu dviračio.

Užtenka tik labai norėti, ir noras išsipildo? Dažniausiai ne.

Tėvas laimėjo kažkokią kelionę į Kiprą, mamai padovanojo. Tai gali būt, kad ir man pavyks pasišildyti graikiškos saulės spinduliose. Nes mama nenori viena keliauti, o tėvas jau buvo Graikijoj, o ir šiaip nebenori keliauti (atseit per senas). Tai va, matyt ims mane. Noriu į Graikiją, aišku, būtų smagiau keliauti su draugais ir ne gidų vadovaujamoje kelionėje, kur suplanuotas kiekvienas žingsnis. Nu bet reik pabandyti, atiduoti duoklę ir mamai, gal nebus labai blogai, juo labiau, kad moku išjungti galvą ir tada man pasidaro viskas visiškai vienodai, galiu klausytis net ir didžiausių nesąmonių visiškai nesinervindama.

Tikiuosi, savaitgalis bus šiltas, nes aš jau susigalvojau daryt pikniką, bet kokiomis aplinkybėmis (jei visi bus užsiėmę, pasiimsiu knygą ir eisiu į kokį parkelį šildytis), jei netyčia atsidursiu sode, tenai skaitysiu knygą, jei grįš Jūratė, su ja galėsim gerti alų kur nors (pilna sofa prikišta carlsbergo), jei Jorgė su Annama neturės ką veikti, jas bandysiu išsitempti.

svarbiausia pasidaryt sumuštinių.

Jau antra diena, kaip aš namie, bet niekaip negaliu sugrįžti į vėžes. Į darbą antrą dieną vėluoju, nes iš lovos sugebu išgriūti likus vos 20 minučių iki išėjimo. Jaučiuosi mieguista ir sunkiai susigaudau aplinkoje.
Facebookas visas užverstas nuotraukomis iš Heinekeno, o aš ir vėl noriu keliauti. Visada taip būna, ypač vasarą, užpuola noras kažkur keliauti, beveik nesvarbu, kur - plaukti laivais, skristi lėktuvais, važiuoti traukiniais, autobusais, mašinomis. O grįžus namo tas noras tik dar labiau sustiprėja. Išsimiegi, ir ima erzinti tie patys vaizdai. Kaip paėmus vieną saldainį, norisi dar vieno, po to dar, dar, ir dar, kol galų gale pasidaro bloga. Uffff. Žiauriai nervina tas.

O Heinekenas tai man labai patiko, 5 dienos prabėgo kaip viena, nors pirmos dienos popietę atrodė, kad čia gyvenam jau kokią savaitę.

Namie ir vėl nėra ramybės, kelis metus gyvenę ramiai, ir vėl tėvai pykstasi su mano seserimi.


Laikas ir man keisti gyvenimo vietą, čia jau seniai nebesijaučiu kaip namie. Nežinau, ar apskritai kada jaučiausi.
Bet palauksiu rudens.

Trankosi griaustinis už lango, aš visad šiek tiek prisibijau griaustinio.
Jaučiuosi beveik išsimiegojus nors kartą - vakar pasinervinau nuslinkus į akadę, o grįžus nieko nebenorėjau tik griūt į lovą.

Bet negaliu suprasti, kaip aš taip sugebu apsikvailint, every day. Vakar ėmiausi atostogas kitai savaitei, nes varysiu į heinekeną. Nu tai aš pasiskaičiavau, kad grįžtam sekmadienį namo, pirmadienis Mindaugo karūnavimas tai miegu miegu miegu, ir tada ramiai sau į darbą. Tai pasiėmiau atostogas savaitei.

nu o vakar annamaria sako, kad sekmadienį tikrai mes negrįšim, nežinia, ar ir pirmadienį spėsim :/ dar būtų nieko, jei reikėtų įprastai nuo 8 iki 12 dirbt, paskambinčiau skyriaus vedėjui ir pasakyčiau, kad nespėjau grįžt, disaster, užstrigom kely blah blah ir tiek. O dabar pažiūrėjau grafiką, tai kaip tik tą antradienį man įrašyta nuo 7 dirbt visą dieną. Tai reiškia, kad turėsiu ateit atrakint darbą ir jei neateisiu, niekas neįeis. Ir nėra su kuo apsikeisti ;_;

Nekenčiu darbo.  gal reik suimti save į rankas ir mesti visas nesąmones. baigiau juk visus mokslus, dabar tikrai galiu mesti ir iškeliauti, arba bent jau susirasti mažiau erzinantį darbą. tik problema, kad aš nuo pinigų priklausoma pasidariau, todėl sunku dabar išsiraizgyti iš šito tinklo, sunku pakeisti darbą, nes čia pakankamai gerai moka, ir lieka nemažai laisvo laiko.

Na va, pasiėmiau atostogas kitai savaitei, tai ir nuotaika pasitaisė. Gal reikėjo imt ilgesnes, bet ai, norisi pasitaupyt, gal sumąstysiu kur nors toliau išvažiuoti. O kol kas laukia Heineken Openair.

Tai va, dar liko dirbti 3 dienas šią savaitę, o gal mažiau, jei netyčia gausiu kokią išeiginę.
Įpratau sėdėdama apačioj užsiiminėt savais darbais, tai dabar sunkiai sekasi čia susikaupti, norisi išsitraukt knygą iš tašės ir toliau skaityt, bet kažkaip nepadoru.

Dvi išeiginės iš eilės yra geras dalykas, bet liūdniausia, kad po jų ateina duoklės atidavimo metas nuo 7 ryto iki 8 vakaro.

Tai va, sėdžiu, geriu kavą ir šviečiuosi.
Jaučiuosi tokia ganėtinai zombiška - paakiai pajuodę, veidas kažkoks apdraskytas, akys ašaroja, o dar kojos kulną vakar visiškai susivariau su batais - mėsos išlindo iš odos. Vakar kraupokas vaizdas buvo, norėjosi kažkuo dezinfekuot, bet radau tik peroksido tirpalą su pasibaigusiu galiojimo laiku, nežinau, ar gerai padariau, bet užsipyliau jo ant žaizdos, žiauriai graužė, bet pagalvojau, gal jis pasenęs nepavirsta kokia nuodinga medžiaga, gal tiesiog praranda dalį gydomųjų savybių.... anyways, šiandien ryte neberizikavau su tuo peroksidu, užsipyliau degtinės, bet ji gal kažkokia išsikvėpus buvo, nes visiškai nieko nepajaučiau. Pleistro neradau, tai susiklijavau 4  miniatiūrinius vieną šalia kito...

Tikiuosi, kad rytoj jau galėsiu apsimauti normalius batus ir šokinėsiu  liverpoolyje.

ai, bet užteks čia apie tas mėsas rašinėt. Norėčiau sau drybsoti lovoj dabar ir sapnuoti.

Kadangi paskutiniu metu visiškai šlubuoja mano finansai (magistrinis suėdė labai nemažai, o dar reikia  už mokslą ir diplomą susimokėti), tai nusprendžiau pradėti intensyvią taupymo programą.
Nors bijau, kad nieko man neišeis,  nes aš tiesiog visiškai nesugebu taupyti. Ir kuo mažiau pinigų turiu, tuo lengvesne ranka paleidžiu juos pavėjui.
Bet reikia kažkaip susiimti. Heinekenas visiškai ne už kalnų. Vat, šiandien grąžinsiu skolą broliui ir sesei.

Reiktų įdėt nereikalingus rūbus į mano drabužius, bet aš labai tingiu fotkint, o be to  daugumą išlygint reik, ką dar labiau tingiu.
Ir reikia nunešt priduot spauzdintuvo kasetes. Tiesą sakant, nė karto nei vienos nepirkau, bet susirenku jau panaudotas, laikau, kol prisikaupia, o po to nunešu ir gaunu už kiekvieną po 3 litukus. Nedaug, bet kartais ir tiek gali išgelbėti.

Gerai, šiandien pabandysiu neišleisti nei vieno cento.

Tiesiog nuostabi dienos pradžia, atėjo vienas bendradarbis į darbą 7 val, nžn, matyt į komandiruotę ar kažkur važiavo, aš žmoniškai nespėjau signalizacijos atjungt, nu nepažiūrėjau, kad vienos zonos neišjungiau. Nu ir dabar pradėjo klykti ta signalizacija.

Damn damn, kaip mane nervina.

Noriu grįžt namo ir miegoti iki nebegalėjimo.

Bet ką, šitos dvi dienos, šiandien ir rytoj, daugiau šiandien, sunkios man bus per durną galvytę. Noriu, kad greičiau viskas pasibaigtųųųų ųųųų.
Bet pasibaigs labai greitai, tik nežinau, ar laimingai.

Čia ne dėl signalizacijos, jeigui ką, čia dėl magistro laipsnio viskas.

Bešvęsdamos mano sistros gimtadienį, užmesdavom akį ir į tv, kur rodė futbolę, ten kažkaip vis sakydavo, kad serbai pirmauja. Keista, nes žaidė tai lyg ir lietuviai su rumunais. Anyways, įsimintiniausias pasirodė tas prasiskėlėlis galvą, kur su tinkline kojine ant galvos lakstė. Aišku, liūdna, kad nepateko į čempionatą lietuviai, nu bet ką dabar, sutaupys pinigėlių.

Sapnavau šiandien kažkokius a la košmarus, nors nelabai baisius. Mes lyg ir Londone su anniemariex , aš vis bandau nusipirkri kažkokių vaistų, bet vienose vaistinėse jų nėra, o kitos nebedirba.

Visa diena kažkokia keista buvo.

Vakar pas sistrą darėm Carnivale peržiūrą. Sėdėjom su vynu ir sūriu iki 1 nakties, peržiūrėjom 4 serijas. Šiaip labai keistas filmas (na, šiaip čia serialas), toks šiek tiek baisokas, tamsokas, bet įdomus. Jei įdomu, čia neblogas aprašymas, pasiskaitykit.

Ai, dar vakar pasidariau tatoo ant kojos (sesės dovana gimtadienio proga):



Damn damn, reikia taip skubėti, o aš taip tingiu. Nu ok, bėgu, reikia man į senukus ir akadėn.

Sunervino dnb nord bankas.
Viso labo man reik pasipildyti autobuso bilietą, tai ne, reikia milijono kodų, kurių aišku aš nesinešioju :/ kodėl neužtenka kodo iš pin kortelės, kaip swedbanke?? Damn, daba reikės talonėlį pirktis.

O ir šiaip eilinį kartą apsikvailinau - galėjau penktadienį pažiūrėt, pasirodo, jau buvo pervestas atlyginimas, o aš kaip kvaiša iš brolio kad skolinuosi, iš tėvo skolinuosi, visiems verkiu, kaip pinigų neturiu. Ot asilė, negaliu.

Atkėlė gynimą visa savaite anksčiau. Nu kažkaip spėsiu, vakar visą dieną nuodijausi glazūrom. Liko nulipdyt kažkokį miegantį gyvuliuką, tai juo šiandien ruošiuosi užsiimti.

Noriu šiltos vasaros, noriu šiltos vasaros, noriu šiltos vasaros....kiek kartų pakartoti, kad ji tikrai būtų šilta?...

Šiandien pirmą kartą turėjau ateiti į darbą viena nuo 7. Labiausiai bijojau signalizacijų išjungimo. Kažko ten primaliau - išjungiau, po to vėl netyčia įjungiau, ir nesupratau, ar ten skambėjo kur nors, ar ne. Tai dėl viso pikto paskambinau tiems apsauginiams, bet jie sakė, kad niekas neskambėjo.
Nu paskui dar šiek tiek nesąmonių pridirbau, neatrakinau durų, kurias turėjau, bet whatever.

Jei reiktų šią savaitę apibūdinti vienu žodžiu, tai būtų tikrai overloaded.
Naujas laikinas mano darbas yra spaudinėti porą mygtukų, užrašinėti atėjusius žmones ir skambinėti sekretorei ar kitiems, kai anie ateina.
Skamba nesudėtingai, bet ir čia aš sugebu kuo sėkmingiausiai susimauti.
Mūsų pačių įstaigos leidinius pavadinau makulatūra (ok, aš nesupratau, ką ten tas žmogus kalbėjo, pagalvojau, kad jis makulatūros išvežiotojas, o iš tikrųjų atėjo paimt ten kažkiek egzampliorių to leidinio), supainiojau atėjusiojo vardą su tuo, pas kurį atėjo (ai, čia nesigilinkit), niekaip negaliu įsiminti žmogaus, kurį pavaduoju vardo. Apskritai, neatsimenu beveik nei vieno bendradarbio vardo... niekaip nesugebu greitai rasti reikalingų telefonų sąraše, todėl sekretorė matyt jau mane prakeikė, nes vis jai skambinėju ir klausinėju idiotiškų klausimų.

Bet atsitinka ir daug įdomių dalykų, tai nesiskundžiu šituo darbu, tik kad turiu atsėdėt daugiau valandų, o pinigėlių už tai daugiau niekas neduos. Ai, bet bent jau turiu laiko knygą paskaityt.

Ai dar šian apsikvailinau, po darbo išsiderinusiom smegenom įsėdau į pirmą pasitaikiusį autiką, tik vėliau prisiminiau, kur jis važiuoja, tai į akadę per pusę miesto šliaužiau paskui.

Tai va. That's why now i'm sitting and drinking wine and eating grapes and cheese. Nes bijau, kad nesprogtų galva.

Šiandien gavau laišką iš Australijos, nuo Caitlin , tai tėvas paklausė, ar čia ne su teroristais susirašinėju. Keista man jo reakcija, juk pats susirašinėja su keliais žmonėm iš Australijos.
Gavau ir piešinį:

Bandysiu iki vasaros susitaupyt dviračiui, ir pradėt normaliai juo važinėti.

Nes jau kaip ir būsiu nebe studentė, jokių nuolaidų, o kas mėnesį mokėt už nuolatinį 100 lt nelabai galiu sau leisti. O ir šiaip nelabai džiugina viešojo transporto perspektyvos - panaikina naktinius maršrutus, mažina maršrutų skaičių apskritai, dar norėtų pabrangint bilietėlius.
Su traukiniais, beje irgi panašiai. Mažina maršrutų skaičių, nori brangint bilietus.

Taip kad sakau, bandysiu susitaupyt dviračiui.
Arba dar viena išeitis - persikelt gyventi arčiau centro, bet neturiu tam galimybių.

Vakar nuėjau miego tik pusė 4 kažkur, o kėliausi prieš 7, dabar vargšės akytės nelabai nori į kompą žiūrėti. Bet pabaigiau magistrinį. Aišku, būtų gerai dar blaivia galvą viską perskaityt, bet jau nebeturiu laiko, ant šito kompo usb neveikia. Šiandien atsispauzdinsiu ir atiduosiu dėstytojų malonei. 
Dabar laukia nesulaukia manęs praktinis darbas. Matyt, artimiausiu metu jau sulauks, kad ir kaip aš tingėčiau ir išsisukinėčiau.

Jaučiu, reikės grįžt namo dieną pamiegot kažkiek.