Nu kažkaip pradėjau čia rašyt tik kai beviltiška galvoje, tikra ašarų pakalnė.
Bet kai linksma, tingisi rašyt.

Tai gal įdėsiu dainą, paskutiniu metu užkabinusią:

Kad nepamirščiau:

http://joythebaker.com/

Vakar Coffee Inn facebooke laimėjau bilietą į filmą Atenbergas. Julia į jį labai norėjo nueit, o bilietas buvo vienam žmogui, tai nusipirkom antrą per pusę ir nuėjom žiūrėt. Šiek tiek pavėlavom, įbėgam į salę ir vuolia, be mūsų viso labo 4 merginos sėdi. Keista, nes man rodos, filmas buvo reklamuotas. Aišku, ne kiekvieno skoniui, bet man patiko, nors ir neaiški pagrindinė mintis.
LAbai patiko šita scena:



Tai va, tiesiog norėjau nusistebėti, kad tiek mažai žmonių buvo seanse.

And if you worry about the weather, than you picked a wrong place to stay



Franz Ferdinand in the Heineken Open'er 2012! Yay!

I'm on call, so beee there, i'm on call, so beeee there, I'm on caaaall..
Et, įsikniso į galvą, negaliu išmesti.

ištaškiau visus pinigus (jau ne savo, savo seniau ištaškiau, šitie iš brolio), tai dabar vėl esu laiminga bepinigė. nu bet smagu juk taškytis. ir depresija ne taip puola tada. reikės dar iš brolio pasiskolint.

Taip debiliškai nusideginau pirštą, kad net negaliu. Dabar sėdžiu apsižliumbus lovoj ir bandau žiūrėt Rum's Diary, bet per žioplumą atsisiunčiau kažkokios klaikios kokybės, tai greitai ne tik pirštą, bet ir akis pradės skaudėti.
Skauuuda :'(((((((((((((((((((((((((
Nors jau nebesuprantu, nuo ko verkiu, nuo skausmo, ar šiaip. Jaučiu, kad šiaip.

Mane aiškiai ištiko žiemos miegas, atsikėliau 16 val, ir tik dėl to, kad pažiūrėjau į laikrodį ir išsigandau, šiaip laisvai būčiau snaudus dar kokias porą valandų.
už tai paskutiniu metu sapnuoju daug ryškių spalvotų įdomių sapnų, kas vienu metu buvo dingę, rudenį visiškai neprisimindavau sapnų.
Vėl apsėdo noras kur nors keliauti, čia pažiūrėjau senas fotkes, noriu kur nors, na būtų gerai ne į Lenkiją, ten pernai buvau tris kartus, norėčiau dabar išbandyti kokią naują čalį. Bet tai kol kas neįmanoma, nes aš ir vėl nežinau, kur dingo mano pinigai.
Anyways, aš dar tikiu švieisu rytojum todėl kol kas nežliumbiu ir  nesikeikiu, kažkokie absurdiški mano sakiniai šiandieną, reikia jaučiu neberašyt.

Kol važiavau autiku namo, tiek visokių minčių į galvą buvo pritrankę, galvojau oi kaip rašysiu, nu ir grįžau, atsisėdau, ir visos tos mintys išnyko po velnių.

O šiaip norėjau parašyt, kaip viskas šūdiška, nes kai važiavau namo, pagalvojau, kad nebeliko nieko eksaiting, kad niekas nedžiugina ir neturiu ko laukti, viskas atrodo lygiai taip pat, nors iš tikrųjų yra visai ne taip pat. Ir dar toks keistas jausmas buvo atsitikęs, sėdžiu, autikas toks pat kaip visad, rūbai mano tokie patys ir aš tokia pati ir viskas taip atrodo taip pat ir taip neįdomu ir taip kvaila, bet kartu žinojau kad viskas visai ne taip pat yra. Tik nežinojau, kokia iš viso šito taip pat ar ne taip pat nauda ar nenauda. Ir ar iš viso yra koks nors skirtumas. Ir nusprendžiau, kad man šiuo metu nėra jokio skirtumo ir kad tai yra blogai, kad man nėra skirtumo.

Kada čia pažiūrėjau Melancholiją, nu ir kaip pažįstamai man pasirodė Kirsten Dunst herojės būsena. Aišku, ne taip smarkiai. Bet jaučiu tą būseną, kai bandai apsimesti normalia ir šypsaisi, kalbi su visais , o iš tiesų galvoj juoda skylė ir nori juos visus iškeikti arba iš viso nereaguoti į juos ir tik galvoji kaip čia greičiau grįžti namo ir miegoti visą parą arba visą mėnesį arba visą savitę dar geriau mėnesį ar metus. Kad galvoje viskas susitaisytų. Bet deja, keliesi kitą rytą ir vėl įsivaizduoji gyvenanti, arba jei pasiseka ir būna šeštadienis, vakare atsikeli ir slankioji ir įsivaizduoji, kaip viskas tau blogai ir kad niekas nekaltas kad tau blogai ir kad realiai nėra taip jau blogai bet kodėl nepavaidinus prieš save kad blogai, juk tada taip bloga būna ir gali savęs pagailėti paverkti o po to paguosti apversti šlapią pagalvę kita puse ir ryte atsibusti su patinusiom akim ir nuo ašarų išpurtusiu veidu ir turėti dar vieną lėvą dieną dėl savo kaltės.

At least I'm author my own disaster.

Realiai visai ne tai norėjau čia parašyti, nu bet kas jau gavosi, tai tas gavosi. Ir ne, aš anei kiek negirta. Tikrai.

Toks gražus rytas buvo, galvojau išeit kur pasivaikščiot, kad ir iki parduotuvės. Bet pražioplinau gražumą, o paskui ir tingėt pradėjau, tai sėdžiu ir žiūriu weeds dabar.
Nuobodu.

Taip atrodė stalas:



O taip fejerverkai:



Čia žemė ir mano kojos:



O čia kvėša:

Labai noriu prasukti laiką greičiau, ir dar kad atlyginimą pervestų.

Parbėgau per pietus namo, ir TAIP nenorėjau grįžti į darbą.. Tempiau iki paskutinės sekundės. Eidama klausiau Jarvio, ir aišku, tas anei kiek nepakėlė darbinės nuotaikos. You never live like common people. Yes, I will never ever.
O šiaip šventės buvo visokios. Ir geros ir blogos vienu metu, kaip ir visa kita šitam pasaulyje. Vakar suspėjau pabūti Ukmergėj, išgerti arbatos pas kaimynę, pažiūrėti  juokingą spektaklį teatre,  sumėtyti partiją dartsų Apuoke ir viskas baigėsi tuo, kad šiandien vis tiek reikėjo eiti į darbą. Blah blah. 

youtubinu.

Pradėjom žiūrėti Big Bang Theory, bo J buvo nematęs, o kai aš žiūrėdavau naujas serijas, įsitraukdavo ir jis, žvengdavo, tai sakau, davai žiūrim nuo pradžių, aš vis tiek nebepamenu, kas ten buvo.

Susitvarkėm namus kalėdoms. Kažkaip šiemet keistai jaučiuosi, beveik neturiu dovanų niekam, pinigų sąskaitoj minimumas, dar nesusimokėjau net už telefoną, o aš nenoriu apie nieką galvoti ir perku šūdus anyways.

Tai va. Šalta šiaip ir nesinori keltis rytais.

Laikas kažkoks paskutiniu metu nesveikai pagreitėjęs, atrodo, ką tik buvo pirmadienis, o rytoj jau penktadienis. Savijauta tokia, kad galėčiau rytais ir nesikelti, geriau kaip meška miegočiau visą žiemą. Fuh. O dar tas darbas.. Jei bent būtų nors kiek įdomus... Arba jei jau toks, kad bent pinigų duotų tiek, kad netektų mėnesio pabaigoje naudotis brolio kredito paslaugomis... Shit.

Šiandien pamačiau, kad šventės jau kitą savaitę. Nieko neturiu, neįsivaizduoju, kaip, kur, ką švęsti ir neturiu jėgų galvot. Bais tingiu ir čia darbe sėdėti. Norėčiau kaip šitam klipe:



sėdėti ir žiūrėti į vieną tašką.

Vakaro nuotaika.

Vakar visą vakarą buvau pikta be priežasties, tai kad nieko nenervinčiau, pasileidau The National ir žaidžiau Angry birds. Paskui ėjom namo per lietų tamsoj iki stotelės.
Pusę nakties nesugebėjau užmigti. Toks jausmas, kad per visą naktį miegojau daugiausiai valandą. Bet dabar jaučiuosi normaliai, geriau, negu kai atsigulu 9 ir atsikeliu 7.
Gal kokia pilnatis vėl, ką? Nes kažko taip neramu ir liūdna.