moon

Life lately

Tai dabar žinokit turiu visko tiek daug pasakyti, atrodo, kad kalbu su seniai matytu draugu. Ketvirtadienį man išrovė protinį dantį, pirmą kartą gyvenime! Taip, pasirodo, aš juos visus turiu, o šitas jau ir prakiurti sugebėjo. Tai buvo ne taip baisu, kaip maniau. Dabar man aišku paranoja, kad į to danties vietoje atsiradusią skylę prilys visokio maisto, ir jis ten supus, nu bet ką padarysi, poryt eisiu, kad ištrauktų siūlus, tai gal ištrauks ir maistą..

Dar šiandien pagaliau pažiūrėjau Interstellar (brolis DVD paskolino turbūt prieš 2 metus kokius, pagalvojo, kad aš jį pamečiau, ir jau nusipirko kitą... bad sister), tai dabar mąstau, ar norėčiau skristi į kitą planetą gyventi. Aišku, norėčiau, jei čia žemėj jau viskam amen būtu, apokalipsė ir visa kita. Tada be abejonių bėgčiau į kosminį laivą, visus pakeliui išstumdydama. Vis tiek norisi pažiūrėti savo gyvenimą iki galo, kuo daugiau visko pamatyti, kas ten toliau bus. Gal net norėčiau gyventi ateityje, po kokio 100 metų, būtų labai įdomu pažiūrėti, kas tada vyks. Bet labiausiai bijau, kad nieko nebus, kad visus bus iššaudę ISIS, o pasaulis virs kažkokiu košmarišku sapnu. Tai dar džiaugiuosi, kad gyvenu dabar, ir tai mąstau, ar jau nereikėtų kažkur bėgti iš Europos (kurią labai myliu, bet gyventi noriu labiau).

Tai štai kokios vakaro mintys. Turbūt jau reikia eit miego, nes ryt planuoju keltis 4.30 val.

MEMe

Aš ir vėl čia

Panašu, kad aš niekada neišsikraustysiu iš čia, nu nesugebu rašyti blogo kitur, nemoku pradėti iš naujo. Buvau susikūrus pernai naują, netgi nuo sausio 1 berods, bet paskui ištiko egzistencinis liūdesys ir viską ištryniau lauk, dabar gal jau gaila šiek tiek, nu bet ką ištrynei tai ištrynei, aišku, internete niekas nedingsta, bet too lazy to look how to.

Tai va, praslinko ištisi metai, o mano nykios problemos velkasi iš paskos. Ir vėl prižadėjau sau, kad tikrai jau taupysiu, nu ok ok, nuo vasario, nes dabar jau nebėra ko taupyti. Vis dar dirbu tam pačiam darbe. Tiesa, gyvenu kitoje vietoje, nebežinau, kada čia paskutinį kartą rašiau, tai ar pasakojau, ar ne.

Nuomojamės butą netoli mano tėvų namų, ir keista, bet čia jaučiuosi žymiai geriau, negu kai gyvenom mamoms/sesės bute. Gal todėl, kad nebesijaučiu nieko skolinga nei sesei, nei mamai, nei dar kam nors. Tikrai, visiškai nebesijaučiu esanti jiems visiems ką nors skolinga, nes nieko neprašau iš jų, o už visą kitą man atrodo jiems atidaviau su kaupu, dar praeityje, manau, kad atsiskaitę mes. Tai gal jau ne viskas taip ir blogai, gal vis tik einu į priekį, nors ir labai mažais žingsniais. Aišku, norėčiau turėti ką nors savo, kas neėstų pusės mano atlyginimo kas mėnesį, bet kok kas ir tai pasiekimas.

Žodžiu, panašu, kad sau pačiai netikėtai grįžau, o gal ir pasiliksiu, tai kas, kad usernameas nepatinka, o ir visas livejournal panašu, kad miręs, bet sakau, nemoku kitur rašyti..

  • Current Location: Lova
Tags: ,
cats

(no subject)

Vis dar sėdžiu namie, vis dar nepasiekiu savo galvos su kaire ranka, vis dar negaliu jos ištiesti. Už tai pradėjau žiūrėti dr. House ir dabar vis nusistatau sau įvairių diagnozių. Erzina, kad lyg ir jaučiu tas vielas rankoje. Ir pamačiusi kieno nors rankas fotkėse pagalvoju, nu va, jų normalios rankos, o mano ne. Ir liks randas nemažas. /net galvojau, kad gal reikės tatoo pasidaryt. tik nesugalvoju jokios, kuri gražiai atrodytų ant alkūnės. anyways, ryt vėl einu pas chirurgą, kurio net bijau šiek tiek, nes praeitą kartą burbėjo, kad nepakankamai mankštinu ranką. o prieš tai jis man nesakė, kad ją reikia mankštinti. ir niekas neparodė kaip ją mankštinti ir kiek laiko. Nu tai paskui grįžus namo bandžiau visaip lankstyti, bet bijau, kad kažką ne taip prilanksčiau, nes tada ir pradėjau jausti tas vielas. Ir dar mažojo piršto nervas niekaip neatsistato, toks jausmas, kad jis nudegintas. Et, bet nėr ko čia skųstis, juk va, rašau su ta lūžusia ranka. Tai kas, kad dar negalou pati išsiplauti galvos, o apsirenkti užtrunka trigubai ilgiau nei normaliems žmonėms. nereikia norėti viko iš karto, sakė man seselė ligoninėj. Bet taip norisi...
Ir labai nusibodo namie sėdėti.
MEMe

Hospital beds




Sveiki, rašau dabar iš lovos, nes idiotiškai susilaužiau ranką. Nu net negaliu pasakyti, kad idiotiškai, nes nugriuvau lygioj vietoj, eidama į darbą, prisiekiu, nesiklausiau muzikos, nebuvau su ausinėm ir netgi labai neskubėjau (nors kitiems mano įprastas ėjimo greitis primena bėgimą...), žodžiu dėjau koją ant sniego, po kuriuo pasirodo niekšingai slėpėsi ledas, ir bum, aš jau guliu ant žemės, ir viską taip skauda, kad net išleidau kažkokį nepasitenkinimo garsą, ir kilo mintis dar šiek tiek pagulėti, bet atsistojau. Kažkaip žiauriai skauda ranką, ir nesusilenkia, px, varau į darbą, ten pažiūrėsiu, kas nutiko,  gal ir praeis iki tol skausmas. Paėjau gal 5 žingsnius, šūdas, tikrai nedaeisiu iki darbo, einu namo (viskas įvyko kokie 300 metrų nuo namų). Apsiverkus surenku kodą, Julius nustebęs atidaro duris, nugriuvau ir žiauriai skauda ranką, verkiu. Julius pažadina pusbrolį, tas apsimiegojęs atvaro mašiną ir nuveža mane į Lazdynus. Ten sulaukiu eilės, gydytojas bando apčiupinėt ranką, aš net atsistoju nuo kėdės iš skausmo, tai nusiunčia peršviesti. bendrom jėgom su seselėm, užkeliam ranką ir datempiam iki tos vietos, kur jau galėtų šviest. Po to grįžtu pas gydytoją, tas pamatęs fotkes iš karto "paguodžia", kad lūžis labai blogas, ir kad geros alkūnės nebeturėsiu. Nu neturėsiu tai neturėsiu, ką jau čia.
Duoda man lovą ir liepia laukti operacijos. Žo, labai tingiu pasakoti, bet pabaigoje man prapjovė alkūnę, prisukinėjo ten vielų ir dabar turiu mini atostogas.
Sėdžiu ir riju mandarinus, ir mąstau, kad jau antrą sausį iš eilės man taip nesiseka. Pernai gavau uždegimą kažkokio limpfmazgio. Dabar galvoju, kodėl sausis. Ir ką blogai darau.

Anyways, atėjo nemažai žmonių aplankyti, prinešė saldainių ir vaisių ir gėlių, tai gal nepasmerkta dar aš.
cats

We could list all the good things and list all the bad things


We could list all the good things and list all the bad things
But if we're all just vibration
What difference does it make?

Nusipirkau bilietą į Yann Tiersen koncertą, ir labai dėl to patenkinta :)
Šita labai labai:


Nu ir visos visos kitos. Dar labai noriu į Kusturicą, bet tenka rinktis.
Bet kaip keista, pamenu, kaip prieš daug metų (jau turbūt daugiau nei prieš 10..) Goda man davė kelis kompaktus, tar jų buvo ir Yann Tiersen, bei Kusturicos filmo Katytė juoda katinas baltas soundtrekas, nu ir dabar jie abu atsivelka pas mus, net į tą pačią areną, kuri beje visai netoli man nuo namų. Is it the past trying to catch me? The future will show. Ir nusprendžiau nerašyt neigiamų dalykų.

cats

Ir vėl apie knygas

Kažkaip 2013 buvau atradus elektronines knygas, bet perskaičiau kelias, ir užmiršau. Šiemet, tiksliau, prieš kokus porą mėnesių vėl netyčia jas atradau. Visiškai netyčia, nes googlas pasiūlė kažkokį savo naują readerį, ar kažką ten, o aš bvau Druskininkuose, pas Juliaus brolio šeimą svečiuose ir kažkaip vienu metu neturėdama ką veikti pasižiūrėjau, kokias knygas jie ten siūlo. Kaip tik užmačiau autorių, apie kurį skaičiau kažkokiam bloge, ir galvojau, kad reikės kada nors pakaityti jo kažką. Tas autorius John Green, ir važiuodama namo pradėjau skaityti net dvi jo knygas, "Paper Towns" ir "Let it snow". Tiesa, pastaroji ne visai jo, ją parašė trys skirtingi autoriai, tai trys istorijos, kurias jungia veikėjai ir vieta. Žodž, ta pati istorija, tik kiekvieną dalį rašo vis kitas aurtorius, vis iš kito veikėjo perspektyvos. Tai va, važiuodama perskaičiau abiejų knygų pavyzdžius, kurie buvo įdėti į tą skaityklę. Labai įtraukė, grįžus namo dar tą patį vakarą susiradau e versijas ir įsimečiau į telefoną.


Juokingiausia, kad toje knygoje, "Let it Snow", pradžioj pasakojama, kaip mergina važiuoja traukiniu per pūgą, ir jis staiga sustoja, nes nebegali pravažiuoti toliau. Ir maždaug tuo pat metu sprogo mūsų autobuso oro pagalvė, šiek tiek pasikratėm, kol vairuotojas davažiavo padoresnę aikštelę, o po to kokią valandą laukėm kito autobuso.
Šiaip smagu buvo. Ai, o šitas autorius, John Green, turbūt jo knygos labiau skirtos paaugliams, bet man nerūpi, kaip sakoma, širdyje amžinai 18.
Tai esmė viso šito mano posto buvo ta, kad ir vėl pradėjau skaityti elektronines knygas, labai patogu, kai važiuoju į pilatesą, ar lieku darbe per pietus, visada galiu skaityti knygą, net jei tamsu. Šiaip naudoju Aldiko book reader appsą, nžn, geras jis, ar ne, man visai patogus.
Ai, dar, prisijungiau prie internetinės knygų skaitytojų sveitainės, goodreads.

Tags: ,
moon

Some dreams, they better not come true.

Šiandien sapnavau, kad walkeriai tikri. Tik jiems jau kažkokia kaip ir lengvesnė forma, ir išgydyti jau kaip ir galima, kai kurie net nebenori kandžiotis. Vis tik teko kelis išmesti pro langą, o vienam net suvariau peilį į galvą. Tik juos sunkiau atskirti, nes ka kurie rišliai kalba, o kai nusisuki, bando įkąsti. Vienas man apdraskė pirštą, todėl teko jį nusipjauti ir prie kažkokios žvakės prideginti. Dar svarsčiau, kad gal dėl viso pikto visą plaštaką nusipjauti, bet apsigalvojau. Sapne nelabai skaudėjo. po to atsibudau.

Sorry, kas nematę The walking dead, turbūt nieko nesuprato šitam mano sapne.
MEMe

Books to read

Čia pasižymiu knygas, kurias noriu perskaityti, kad po to neužmirščiau:


Mark Z. Danielewski "House of Leaves" Iš aprašymo turėtų man patikti, kiek suprantu, ten bus vaiduoklių. Galvojau paieškoti torentuose, bet perskaičiau, kad pati knyga išleista įdomiai, ta prasme vietomis reikia vartyti aukštyn kojom, ar atbulai, žodž, geriausia turėti popieriuje.

Lena Dunham "Not That Kind of Girl" Nu šiaip, dėl bendro išsilavinimo.

Patrick Rothfuss "The slow regard of Silent Things" Nes labai nusibodo laukti trečiosios "The Name of the Wind" dalies.

Tags:
moon

About life

Vakar užmačiau šitą straipsnį, ir susimąsčiau. Šiaip visais tais astrologiniais dalykais, mėnulio kalendoriais ir pan tikiu tik iki tam tikro lygio, ir tik kartais, bet paskutiniai metai iki 30 tikrai buvo nelengvi psichologiškai. Nepasakyčiau, kad ir dabar palengvėjo. Bet blogiausia, kad aš nepriėmiau svarbių sprendimų, nesuaugau.
Visi ženklai seniai rodo, kad darbą reikia keisti, bet aš tokia bailė, niekaip nesirįžtu. Bijau nesusirasti kito, bijau kad nesugebėsiu nieko kito dirbti, nežinau, ką noriu dirbti, noriu uždirbti daugiau, bet bijau, kad nesusirasiu geriau apmokamo darbo.
Taip pat taip ir neišmokau nei taupyti, nei skaičiuoti. Vis dar geriau nusiperku naują suknelę, nei atsidedu ateičiai. Ir vis dar paskutines porą savaičių neturiu pinigų net talonėliams. Nesvarbu, ar pinigų mažiau, ar daugiau, aš vis tiek taip pat greitai juos iššvaistau. Vis dar dažnai vėluoju sumokėti mokesčius. Vėluoju į darbą. Užmirštu padaryti svarbius dalykus, mintys klajoja neaišku kur. Žodžiu esu ne žmogus, o kažkokia palaida bala, kaip pasakytų mano mama.
Žinau, reikia susiimti ir pradėti į viską žiūrėti atsakingai. Bet tai taip sunku, taip nemalonu. Bet prižadu sau, kad stengsiuosi. Nes taip bus lengviau gyventi. Tikriausiai.



Nors ir nusprendžiau kažkada, kad man nebūtina gyvenime veikti kažką prasmingo, užtenka paprastai gyventi, vis tik sunku visiškai užmušti tą kirminą, kuris į ausį šnabžda, kad daryk ką nors, bent jau tai, kas tau patinka. Ir iš viso, daryk tik tai, kas tau patinka. Bet pašnibžda, pašnibžda ir nustoja, aš pasigarsinu muziką ir toliau guliu lavono pozoje. Kaip sakė Black Paw, galbūt užtenka, kad tiesiog vis dar esi gyva šitame pasaulyje, nes tai irgi nėra taip paprasta.

cats

I have a sense you want to be the female Henry Miller

Kažkoks intensyvus savaitgalis, penktadienį pas Kamilę pasidarėm mergaičių vakarėlį, lakavomės nagus visom spalvom, vaaalgėm, tepliojomės veidus žaliu moliu, o man buvo nudažyti plaukai. Buvo linksma, šeštadienį ryte pasidarėm skanius pusryčius iš maisto likučių ir aš parvažiavau namo. Čia pusryčiai:

Kažkaip užėjo trumpa tvarkymosi nuotaika (retai tokia būna, tai kai užeina, stengiuosi kaip įmanoma labiau išnaudoti). nusprendžiau patikrinti, ar tikrai neveikia mūsų siurblys. Pasirodo, kad veikia, tik juo prasiurbus lieka kažkoks dulkių kvapas, bet kvapą galima išvėdinti. Tai vienur kitur prasiurbiau, pakeičiau lovos patalynę ir nuploviau gėles, nes apžiūrėjau, kad kol vasarą gyveno balkone, vorai pripainiojo tinklų aplink lapus, be to apibyrėjo cigarečių pelenais. Tada prisiminiau, kad visai neturiu pinigų. Nuėjau į balkoną ir pririnkau du pilnus maišus butelių, tiesą sakant vos panešiau juos. Kol nutempiau iki parduotuvės, kokius tris kartus sustojau pailsinti rankų. Man kažkaip visada nejauku nešti priduoti butelius, juos priimančios pardavėjos dažniausiai piktokos, ir jei statydama butelius supanioju jų rūšis, jos pradeda burbėti, kad kaip čia suskaičiuoti, jei viską išmaišiau. Bet pinigų reikia, gavau 11 Lt 25 ct. Jau pakanka talonėliams.
Grįžusi nusprendžiau išsiplauti galvą, nes po vakarykščio dažymo liko geltonumas kurio nekenčiu, o kai išlindau iš vonios, jau buvo grįžes Julius. Kol bandžiau sugalvoti, ką čia apsirengti į teatrą, iškepė mums bulvių. Aišku, apsirengiau suknelę kurią prieš porą dienų nusipirkau Vinted - juoda aksominė su balta apykakle ir rankogaliais, mėgstu rūbus, su kuriais atrodau panaši į Lenor ar Trečiadienę.


Spektaklį žiūrėjom Vilniaus mažąjame teatre, tiesą sakant, buvau čia tik antrą kartą. Žiūrėjom Freken Julija. Patiko, tik aš visą laiką galvojau, kaip pati elgčiausi tokioje situacijoje, galų gale nusprendžiau, jog labai džiaugiuosi, kad neteko gyventi tokiais laikais, kad dabar moterys laisvos, ir kad tokių problemų nebėra. Na, gal dar yra kur nors, bet ne mano pasaulyje.
Po spektaklio susitikom Mingę, kuri visiškai šalia gyvena, tai užėjom pas ją arbatos, ir pažiūrėti kačiuko, kurio dar buvau nemačiusi. Papasakojo, kad išgelbėjo iš šalia esančio namo griūvėsių, tris naktis jis ten kniaukė, kol jie nusileido į rūsį medžiais ir namo platformomis, ir parsinešė kačiuką, kuris svėrė vos 300 g. Dabar juau visiškai nepanašus į tą išsekusį vargšelį, laksto sau linksmas po namus. Tik vardo neturi.
Išgėrę arbatą susitikom su Jūrate ir parvažiavom pas mus namo, kur vėl kepėm bulves. Bet visi pasijutom tokie pavargę, kad Jūratė su paskutiniu autobusu grįžo namo, o mes nuėjom miegoti.
Sekmadienį atsibudau gal apie 11, padariau pusryčius:


galutinai sutvarkiau gėles (išmečiau negyvas, apkarpiau sudžiūvusius lapus ant gyvųjų, sukaitaliojau vazonėlius). Paskambino Jurga, norėjo išeiti pasivaikščioti, bet aš labai nenorėjau, tai pasiūliau jiems atvažiuoti pas mus. Jie sutiko, ir netgi atsivežė picą. Tiesa, aš tik paragavau, nes neseniai valgiau pusryčius ir visiškai  nesinorėjo valgyti. Besėdėdami nusprendėm išsivirti cepelinų. Taip ir padarėm. Visai smagus vakaras, tik pabaigoje man kažkaip dingo nuotaika ir nebenorėjau bendrauti. Tai kai draugai išėjo nusitempiau į lovą kompą ir pasižiūrėjau Mean girls.

Štai koks ilgas pasakojimas apie savaitgalį. Ir taip, man labai patinka fotkinti savo maistą...

moon

(no subject)

Savaitgalį pradėjau žiūrėti The Walking Dead, tai kažkaip užkabino, visą sezoną per vakarą (naktį) peržiūrėjau.
Gavau šian atlyginimą, bet kažkaip buvau pamišus, koks jis mažas, tai tik liūdna pasidarė.
Man labai labai nepatinka būti neturtingai, bet neturiu fantazijos, kad pasidauginčiau tuos pinigus.
Tags: ,
moon

Autobusų istorijos

Kažkurią čia dieną važiavau autobusu, ir šalia atsisėdo pagyvenęs vyriškis, pakankamai normaliai apsirengęs, su portfeliu. Jo dešinės rankos nykštys buvo subintuotas. Kažkaip atsirišo jam tas bintas, tai manęs paklausė, gal turiu žirkles, nu ne sakau, neturiu. Tada kažką ten burbėti pradėjo, visaip vyniojo bintą aplink pirštą, kol pagaliau išsitraukė žiebtuvėlį ir pradėjo deginti atsirišusį binto gabalą... Aišku, nieko gero nesigavo, nudegė užrištas galas ir iš viso ten viskas išsileido. Pasimatė pirštas, kuris atrodė, lyg būtų nudegintas pieš tai. Nieko nuostabaus. Susinervinęs dėdulė iš savo portfelio išsitraukė optimos linijos alaus ir pradėjo gerti.
Kartais galvoju, kad visi tie žmonės man tiesiog vaidenasi. Būtų gerai, kad ne, nes aš bijau vaiduoklių. Nors šiaip jau jei nežinau, kad jie vaiduokliai, tai ir nebijau. Kaip parasta pasirodo.

Blem, kažkokia nepatogi šita klaviatūra rašymui, arba aš tiesiog nepripratau dar, kažkokie labai negilūs mygtukai, net nesuvokiu, ar juos normaliai nuspaudžiu.
  • Current Location: lova
MEMe

(no subject)

Seniai berašiau apie skaitomus blogus, čia vienas naujausių, kurie man patinka:

Mermaidens



Tie rožiniai plaukai, taip gražiai atrodo, ir visi tie rūbai. Aš pati nesugebu apsirengti šviesiai, kiekvienas mano bandymas nusipirkti pastelinių drabužių baigiasi dar vienu juodu megztiniu, suknele ar bent jau pilka maike. O taip gražu pažiūrėti į visas tas šviesias spalvas.
  • Current Location: lova
Tags: