moon

Life lately

Tai dabar žinokit turiu visko tiek daug pasakyti, atrodo, kad kalbu su seniai matytu draugu. Ketvirtadienį man išrovė protinį dantį, pirmą kartą gyvenime! Taip, pasirodo, aš juos visus turiu, o šitas jau ir prakiurti sugebėjo. Tai buvo ne taip baisu, kaip maniau. Dabar man aišku paranoja, kad į to danties vietoje atsiradusią skylę prilys visokio maisto, ir jis ten supus, nu bet ką padarysi, poryt eisiu, kad ištrauktų siūlus, tai gal ištrauks ir maistą..

Dar šiandien pagaliau pažiūrėjau Interstellar (brolis DVD paskolino turbūt prieš 2 metus kokius, pagalvojo, kad aš jį pamečiau, ir jau nusipirko kitą... bad sister), tai dabar mąstau, ar norėčiau skristi į kitą planetą gyventi. Aišku, norėčiau, jei čia žemėj jau viskam amen būtu, apokalipsė ir visa kita. Tada be abejonių bėgčiau į kosminį laivą, visus pakeliui išstumdydama. Vis tiek norisi pažiūrėti savo gyvenimą iki galo, kuo daugiau visko pamatyti, kas ten toliau bus. Gal net norėčiau gyventi ateityje, po kokio 100 metų, būtų labai įdomu pažiūrėti, kas tada vyks. Bet labiausiai bijau, kad nieko nebus, kad visus bus iššaudę ISIS, o pasaulis virs kažkokiu košmarišku sapnu. Tai dar džiaugiuosi, kad gyvenu dabar, ir tai mąstau, ar jau nereikėtų kažkur bėgti iš Europos (kurią labai myliu, bet gyventi noriu labiau).

Tai štai kokios vakaro mintys. Turbūt jau reikia eit miego, nes ryt planuoju keltis 4.30 val.

MEMe

Aš ir vėl čia

Panašu, kad aš niekada neišsikraustysiu iš čia, nu nesugebu rašyti blogo kitur, nemoku pradėti iš naujo. Buvau susikūrus pernai naują, netgi nuo sausio 1 berods, bet paskui ištiko egzistencinis liūdesys ir viską ištryniau lauk, dabar gal jau gaila šiek tiek, nu bet ką ištrynei tai ištrynei, aišku, internete niekas nedingsta, bet too lazy to look how to.

Tai va, praslinko ištisi metai, o mano nykios problemos velkasi iš paskos. Ir vėl prižadėjau sau, kad tikrai jau taupysiu, nu ok ok, nuo vasario, nes dabar jau nebėra ko taupyti. Vis dar dirbu tam pačiam darbe. Tiesa, gyvenu kitoje vietoje, nebežinau, kada čia paskutinį kartą rašiau, tai ar pasakojau, ar ne.

Nuomojamės butą netoli mano tėvų namų, ir keista, bet čia jaučiuosi žymiai geriau, negu kai gyvenom mamoms/sesės bute. Gal todėl, kad nebesijaučiu nieko skolinga nei sesei, nei mamai, nei dar kam nors. Tikrai, visiškai nebesijaučiu esanti jiems visiems ką nors skolinga, nes nieko neprašau iš jų, o už visą kitą man atrodo jiems atidaviau su kaupu, dar praeityje, manau, kad atsiskaitę mes. Tai gal jau ne viskas taip ir blogai, gal vis tik einu į priekį, nors ir labai mažais žingsniais. Aišku, norėčiau turėti ką nors savo, kas neėstų pusės mano atlyginimo kas mėnesį, bet kok kas ir tai pasiekimas.

Žodžiu, panašu, kad sau pačiai netikėtai grįžau, o gal ir pasiliksiu, tai kas, kad usernameas nepatinka, o ir visas livejournal panašu, kad miręs, bet sakau, nemoku kitur rašyti..

cats

(no subject)

Vis dar sėdžiu namie, vis dar nepasiekiu savo galvos su kaire ranka, vis dar negaliu jos ištiesti. Už tai pradėjau žiūrėti dr. House ir dabar vis nusistatau sau įvairių diagnozių. Erzina, kad lyg ir jaučiu tas vielas rankoje. Ir pamačiusi kieno nors rankas fotkėse pagalvoju, nu va, jų normalios rankos, o mano ne. Ir liks randas nemažas. /net galvojau, kad gal reikės tatoo pasidaryt. tik nesugalvoju jokios, kuri gražiai atrodytų ant alkūnės. anyways, ryt vėl einu pas chirurgą, kurio net bijau šiek tiek, nes praeitą kartą burbėjo, kad nepakankamai mankštinu ranką. o prieš tai jis man nesakė, kad ją reikia mankštinti. ir niekas neparodė kaip ją mankštinti ir kiek laiko. Nu tai paskui grįžus namo bandžiau visaip lankstyti, bet bijau, kad kažką ne taip prilanksčiau, nes tada ir pradėjau jausti tas vielas. Ir dar mažojo piršto nervas niekaip neatsistato, toks jausmas, kad jis nudegintas. Et, bet nėr ko čia skųstis, juk va, rašau su ta lūžusia ranka. Tai kas, kad dar negalou pati išsiplauti galvos, o apsirenkti užtrunka trigubai ilgiau nei normaliems žmonėms. nereikia norėti viko iš karto, sakė man seselė ligoninėj. Bet taip norisi...
Ir labai nusibodo namie sėdėti.
MEMe

Hospital beds




Sveiki, rašau dabar iš lovos, nes idiotiškai susilaužiau ranką. Nu net negaliu pasakyti, kad idiotiškai, nes nugriuvau lygioj vietoj, eidama į darbą, prisiekiu, nesiklausiau muzikos, nebuvau su ausinėm ir netgi labai neskubėjau (nors kitiems mano įprastas ėjimo greitis primena bėgimą...), žodžiu dėjau koją ant sniego, po kuriuo pasirodo niekšingai slėpėsi ledas, ir bum, aš jau guliu ant žemės, ir viską taip skauda, kad net išleidau kažkokį nepasitenkinimo garsą, ir kilo mintis dar šiek tiek pagulėti, bet atsistojau. Kažkaip žiauriai skauda ranką, ir nesusilenkia, px, varau į darbą, ten pažiūrėsiu, kas nutiko,  gal ir praeis iki tol skausmas. Paėjau gal 5 žingsnius, šūdas, tikrai nedaeisiu iki darbo, einu namo (viskas įvyko kokie 300 metrų nuo namų). Apsiverkus surenku kodą, Julius nustebęs atidaro duris, nugriuvau ir žiauriai skauda ranką, verkiu. Julius pažadina pusbrolį, tas apsimiegojęs atvaro mašiną ir nuveža mane į Lazdynus. Ten sulaukiu eilės, gydytojas bando apčiupinėt ranką, aš net atsistoju nuo kėdės iš skausmo, tai nusiunčia peršviesti. bendrom jėgom su seselėm, užkeliam ranką ir datempiam iki tos vietos, kur jau galėtų šviest. Po to grįžtu pas gydytoją, tas pamatęs fotkes iš karto "paguodžia", kad lūžis labai blogas, ir kad geros alkūnės nebeturėsiu. Nu neturėsiu tai neturėsiu, ką jau čia.
Duoda man lovą ir liepia laukti operacijos. Žo, labai tingiu pasakoti, bet pabaigoje man prapjovė alkūnę, prisukinėjo ten vielų ir dabar turiu mini atostogas.
Sėdžiu ir riju mandarinus, ir mąstau, kad jau antrą sausį iš eilės man taip nesiseka. Pernai gavau uždegimą kažkokio limpfmazgio. Dabar galvoju, kodėl sausis. Ir ką blogai darau.

Anyways, atėjo nemažai žmonių aplankyti, prinešė saldainių ir vaisių ir gėlių, tai gal nepasmerkta dar aš.
cats

We could list all the good things and list all the bad things


We could list all the good things and list all the bad things
But if we're all just vibration
What difference does it make?

Nusipirkau bilietą į Yann Tiersen koncertą, ir labai dėl to patenkinta :)
Šita labai labai:


Nu ir visos visos kitos. Dar labai noriu į Kusturicą, bet tenka rinktis.
Bet kaip keista, pamenu, kaip prieš daug metų (jau turbūt daugiau nei prieš 10..) Goda man davė kelis kompaktus, tar jų buvo ir Yann Tiersen, bei Kusturicos filmo Katytė juoda katinas baltas soundtrekas, nu ir dabar jie abu atsivelka pas mus, net į tą pačią areną, kuri beje visai netoli man nuo namų. Is it the past trying to catch me? The future will show. Ir nusprendžiau nerašyt neigiamų dalykų.

cats

Ir vėl apie knygas

Kažkaip 2013 buvau atradus elektronines knygas, bet perskaičiau kelias, ir užmiršau. Šiemet, tiksliau, prieš kokus porą mėnesių vėl netyčia jas atradau. Visiškai netyčia, nes googlas pasiūlė kažkokį savo naują readerį, ar kažką ten, o aš bvau Druskininkuose, pas Juliaus brolio šeimą svečiuose ir kažkaip vienu metu neturėdama ką veikti pasižiūrėjau, kokias knygas jie ten siūlo. Kaip tik užmačiau autorių, apie kurį skaičiau kažkokiam bloge, ir galvojau, kad reikės kada nors pakaityti jo kažką. Tas autorius John Green, ir važiuodama namo pradėjau skaityti net dvi jo knygas, "Paper Towns" ir "Let it snow". Tiesa, pastaroji ne visai jo, ją parašė trys skirtingi autoriai, tai trys istorijos, kurias jungia veikėjai ir vieta. Žodž, ta pati istorija, tik kiekvieną dalį rašo vis kitas aurtorius, vis iš kito veikėjo perspektyvos. Tai va, važiuodama perskaičiau abiejų knygų pavyzdžius, kurie buvo įdėti į tą skaityklę. Labai įtraukė, grįžus namo dar tą patį vakarą susiradau e versijas ir įsimečiau į telefoną.


Juokingiausia, kad toje knygoje, "Let it Snow", pradžioj pasakojama, kaip mergina važiuoja traukiniu per pūgą, ir jis staiga sustoja, nes nebegali pravažiuoti toliau. Ir maždaug tuo pat metu sprogo mūsų autobuso oro pagalvė, šiek tiek pasikratėm, kol vairuotojas davažiavo padoresnę aikštelę, o po to kokią valandą laukėm kito autobuso.
Šiaip smagu buvo. Ai, o šitas autorius, John Green, turbūt jo knygos labiau skirtos paaugliams, bet man nerūpi, kaip sakoma, širdyje amžinai 18.
Tai esmė viso šito mano posto buvo ta, kad ir vėl pradėjau skaityti elektronines knygas, labai patogu, kai važiuoju į pilatesą, ar lieku darbe per pietus, visada galiu skaityti knygą, net jei tamsu. Šiaip naudoju Aldiko book reader appsą, nžn, geras jis, ar ne, man visai patogus.
Ai, dar, prisijungiau prie internetinės knygų skaitytojų sveitainės, goodreads.

moon

Some dreams, they better not come true.

Šiandien sapnavau, kad walkeriai tikri. Tik jiems jau kažkokia kaip ir lengvesnė forma, ir išgydyti jau kaip ir galima, kai kurie net nebenori kandžiotis. Vis tik teko kelis išmesti pro langą, o vienam net suvariau peilį į galvą. Tik juos sunkiau atskirti, nes ka kurie rišliai kalba, o kai nusisuki, bando įkąsti. Vienas man apdraskė pirštą, todėl teko jį nusipjauti ir prie kažkokios žvakės prideginti. Dar svarsčiau, kad gal dėl viso pikto visą plaštaką nusipjauti, bet apsigalvojau. Sapne nelabai skaudėjo. po to atsibudau.

Sorry, kas nematę The walking dead, turbūt nieko nesuprato šitam mano sapne.
MEMe

Books to read

Čia pasižymiu knygas, kurias noriu perskaityti, kad po to neužmirščiau:


Mark Z. Danielewski "House of Leaves" Iš aprašymo turėtų man patikti, kiek suprantu, ten bus vaiduoklių. Galvojau paieškoti torentuose, bet perskaičiau, kad pati knyga išleista įdomiai, ta prasme vietomis reikia vartyti aukštyn kojom, ar atbulai, žodž, geriausia turėti popieriuje.

Lena Dunham "Not That Kind of Girl" Nu šiaip, dėl bendro išsilavinimo.

Patrick Rothfuss "The slow regard of Silent Things" Nes labai nusibodo laukti trečiosios "The Name of the Wind" dalies.